Kultūros diena 2021 balandžio 15 dieną

Kultūros diena 2021 balandžio 15 dieną

Šiais metais Lietuvoje Kultūros diena balandžio 15-ji bus minima 15-tą kartą ir šalyje keliama Taikos vėliava.  Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino Kultūros dieną  kaip atmintiną. Kultūros dienos data susieta su Rericho Paktu – sutartimi  dėl  kultūros vertybių  apsaugos karo ir taikos metu, pasirašyta Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d. 21 Amerikos žemynų šalies. Ši sutartis tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.

Lietuvoje plačiai minima Kultūros diena: vyksta tarptautinės konferencijos, forumai, savivaldybių kultūros darbuotojų apdovanojimai, koncertai, parodos, akcijos,  kiti renginiai. Visoje šalyje šią dieną keliama Taikos vėliava, ypač iškilmingai Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Ji  simbolizuoja Taikos per Kultūrą idėją – pasiryžimą saugoti ir puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes.

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji įteisinta Kultūros diena kaip atmintina diena.  Ši diena tampriai surišta su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną 1935 m. Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu „Taika per kultūrą“ pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis  ir  žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį Paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti. Paktas tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.

Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus Pijaus XI herbe, daugelio bažnyčių dekore bei ikonose.

Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etniniame  palikime. Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir  mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; meilė, džiaugsmas, grožis šviesos žiede; Švenčiausioji Trejybė, šeimos simbolis, dvasinė sveikata, pasaulinis susivienijimas ir panašiai. Taikos Vėliavos  simbolis reiškia ir  žmogaus paskirtį: mintimis, žodžiais ir veiksmais kurti grožį.

Iškeldami Taikos vėliavą, išryškiname aukščiausias vertybes ir įsipareigojame jas saugoti. Taikos vėliava kviečia į ateities kūrybą ir grožį.

Kviečiame prasmingai šią dieną paminėti savo šeimose, bendruomenėse, rajonuose, miestuose ir  taip pat valstybės institucijas, kultūros bei švietimo įstaigas, visuomenines organizacijas.

Gražios ir prasmingos Kultūros dienos!

Sukurta ketux.lt