Lietuvos Rericho draugija yra savarankiška visuomeninė kultūrinė organizacija.

Lietuvos Rericho draugija buvo įkurta 1935 m. Kaune.
1940 m. sovietinė valdžia draugijos veiklą uždraudė.
1948–1949 m. aštuoniolika draugijos narių buvo suimti, nuteisti ir ištremti į griežto režimo lagerius Sibire. Grįžę iš Sibiro, rerichiečiai toliau tęsė savo darbą, tačiau pogrindyje.
1989 m. Vilniuje buvo atkurta Lietuvos Rericho draugija.

Draugijos nariai studijuoja gausų Rerichų šeimos filosofinį, literatūrinį, mokslinį ir meninį palikimą.

Draugija aktyviai dalyvauja Lietuvos visuomeniniame kultūriniame gyvenime: rengia susitikimus su svečiais iš įvairių šalių, organizuoja Etikos forumus, konferencijas, kūrybinius vakarus,dirba leidybinį darbą, rengia Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų tapybos reprodukcijų parodas.

Draugija bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos visuomeninėmis kultūrinėmis organizacijomis, ypač glaudžiai - su Vydūno draugija. Lietuvos Rericho draugija palaiko ryšius ir bendradarbiauja su visuomeninėmis kultūrinėmis organizacijomis Anglijoje, Austrijoje, Indijoje, JAV, Italijoje, Latvijoje , Rusijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje .

Draugijos tikslas – skleisti Rerichų šeimos palikimo idėjas, ugdyti dvasinę kultūrą, padėti kurti humaniškesnę, darnesnę ir gražesnę visuomenę.

N.Rerichas. Vaidilos, 1914 m.

Senovės lietuvių apeigose Šventosios Ugnies garbinimas - tai
pagarbos Didžiajai Kūrybinei Jėgai ženklas. Jos
vardas - Meilė ir Grožis, Išmintis ir Valia, Gailestingumas ir Malda.