Rericho paktas - Rerich draugija

Rerichų palikimas Rericho paktas N.Rericho dienoraščiai J.Rerich laiškai Gyvoji etika		RERICHO PAKTAS IR TAIKOS VĖLIAVA 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone buvo pasirašytas Rericho Paktas, pirmąkart istorijoje paskelbęs pasauliui apie žmogiškojo genijaus sukurtų meno ir kultūros paminklų unikalumą, apie būtinybę juos apginti ir išsaugoti. Paktą pasirašė JAV ir 20 Lotynų Amerikos šalių. Jį palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F.D.Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T.Masarikas, Romos Popiežius, garsūs mokslininkai (A.Einšteinas), rašytojai (R.Rolanas, R.Tagorė, T.Manas, B.Šou), daugelis kitų kultūros ir visuomenės veikėjų. Pasirašydamas Paktą, JAV prezidentas pasakė: “Šis susitarimas turi žymiai gilesnę dvasinę prasmę, nei tai išreikšta pačiame tekste.” N.Rerichas pasiūlė ir kultūros vertybių apsaugos vėliavą – Taikos Vėliavą. Baltame vėliavos fone tamsaus purpuro spalvos amžinybės žiedas juosia tris sferas (tris apskritimus). Tai Meilės, Grožio ir Žinojimo ženklas.Tai buvusių, esamų ir būsimų žmonijos laimėjimų simbolis. N.Rerichas rašė: “Nors Raudonojo Kryžiaus vėliava ir ne visuomet apsaugodavo, ji vis tik įliedavo į žmogaus sąmonę didžiulį artimo meilės stimulą. Taip ir mūsų pasiūlyta Vėliava, skirta kultūros turtų apsaugai, jei ir ne visuomet išgelbės vertinguosius kūrinius, tai bent jau primins apie mūsų atsakomybę ir būtinybę rūpintis žmogaus genijaus turtais. (…) Taigi mūsų siūlymas atvers galimybes apsaugoti pasaulio kūrinius ne tik per karus, tačiau, ypač pabrėžiu, ir vadinamosios “taikos” laikotarpiu. (…) Mes matome, jog ne tik karo metais, bet ir įvairiausių paklydimų metu žmogaus genijaus kūrybos vaisiai būdavo negailestingai naikinami, tačiau pasaulio išrinktieji suvokia, jog jokia evoliucija neįmanoma be šių kultūros vertybių sankaupų. Taigi kultūrinių vertybių apsaugos bei pačios kultūros sampratos idėjos plito ir plačioje visuomenėje. Kūrėsi N.Rericho vardu pavadintos draugijos. Baltijos šalyse, kaip ir kitose valstybėse, buvo įsteigtos N.Rericho draugijos. Lietuvoje tokia draugija buvo įkurta 1935 m. Lietuvos N.Rericho draugija įteikė Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai Memorandumą. Juo buvo prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad ji priimtų ir ratifikuotų Rericho Paktą. Memorandumą pasirašė žymiausi to meto kultūros, visuomenės, mokslo ir meno veikėjai – buvusios Lietuvos inteligentijos žiedas. Nors tolesnės eigos Memorandumas neturėjo, nes Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, nenorėjo pykdyti jau gana galingos hitlerinės Vokietijos, tačiau šis Memorandumas parodė to meto Lietuvos visuomenės kultūringumą, sąmoningumą ir drąsą. Po Antrojo pasaulinio karo 1954 m. Paktą pasirašė 21 valstybės ir ratifikavo 10 valstybių, o 1968 m. jų buvo jau 59. Tokiu būdu N.Rericho akcentuoti doroviniai principai, skirti kultūrinio planetos paveldo apsaugai, tapo tarptautinės teisės normomis. N.Rerichas, siūlydamas Taikos Vėliavos idėją, rašė: “Yra dalykų, be kurių įmanoma gyventi, ir yra dalykų, be kurių gyventi neįmanoma. Dabar be Taikos Vėliavos išgyventi nėra galimybės. Ji saugo KULTŪRĄ, o kultūra aprėpia visa tai, kuo gyvas žmogus: meną ir mokslą, religiją ir grožį…Vėliava saugo ir žmogiškuosius tarpusavio santykius, kviesdama palaikyti taiką žemėje ir geranoriškumą tarpusavyje.” N.Rerichas tvirtai teigė: “Kultūra – tai Šviesos garbinimas, Kultūra – tai širdis.” Širdyje glūdi meilės esmė. Ar įmanoma šviesi kūryba be meilės? Šiandien pasaulyje tebesitęsianti krizė – tai užgesusių širdžių krizė. Todėl tebeskamba pagalbos šauksmas – SOS! Nesunku suvokti, jog norint palaikyti taiką, būtina nusiginkluoti. Nusiginkluoti reikia ir širdyje ir dvasioje. Todėl Taikos Vėliava – žmonijos brangakmenių saugotoja – primins, kas turi būti šventai saugoma. N.Rericho gyvenimo draugė ir bendražygė – J.Rerich apie Taikos Vėliavą taip kalbėjo: “Pasaulio įvykiai padės kultūrai vystytis ir skleistis, nes tai bus paskutinis prieglobstis! Tai bus Naujojo Pasaulio slenkstis.(…) Savo esmėje kultūra yra evoliucija. Neigdami kultūrą, mes paneigiame evoliuciją ir pažeidžiame kosminį dėsnį. Suvokime, jog skleidžiasi vėliava, didingiausioji istorijoje. (…) Ji – Gelbėjimosi Ženklas! Žemė dreba. Energijos įkaitusios. Taikos Vėliava – Švyturys audroje.		*Kultūra – tai Šviesos garbinimas* Nikolajus Rerichas Madona Oriflama, 1932 m

RERICHO PAKTAS IR TAIKOS VĖLIAVA

1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone buvo pasirašytas Rericho Paktas, pirmąkart istorijoje paskelbęs pasauliui apie žmogiškojo genijaus sukurtų meno ir kultūros paminklų unikalumą, apie būtinybę juos apginti ir išsaugoti. Paktą pasirašė JAV ir 20 Lotynų Amerikos šalių. Jį palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F.D.Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T.Masarikas, Romos Popiežius, garsūs mokslininkai (A.Einšteinas), rašytojai (R.Rolanas, R.Tagorė, T.Manas, B.Šou), daugelis kitų kultūros ir visuomenės veikėjų. Pasirašydamas Paktą, JAV prezidentas pasakė: “Šis susitarimas turi žymiai gilesnę dvasinę prasmę, nei tai išreikšta pačiame tekste.”

N.Rerichas pasiūlė ir kultūros vertybių apsaugos vėliavą – Taikos Vėliavą. Baltame vėliavos fone tamsaus purpuro spalvos amžinybės žiedas juosia tris sferas (tris apskritimus). Tai Meilės, Grožio ir Žinojimo ženklas.Tai buvusių, esamų ir būsimų žmonijos laimėjimų simbolis. N.Rerichas rašė: “Nors Raudonojo Kryžiaus vėliava ir ne visuomet apsaugodavo, ji vis tik įliedavo į žmogaus sąmonę didžiulį artimo meilės stimulą. Taip ir mūsų pasiūlyta Vėliava, skirta kultūros turtų apsaugai, jei ir ne visuomet išgelbės vertinguosius kūrinius, tai bent jau primins apie mūsų atsakomybę ir būtinybę rūpintis žmogaus genijaus turtais. (…) Taigi mūsų siūlymas atvers galimybes apsaugoti pasaulio kūrinius ne tik per karus, tačiau, ypač pabrėžiu, ir vadinamosios “taikos” laikotarpiu. (…) Mes matome, jog ne tik karo metais, bet ir įvairiausių paklydimų metu žmogaus genijaus kūrybos vaisiai būdavo negailestingai naikinami, tačiau pasaulio išrinktieji suvokia, jog jokia evoliucija neįmanoma be šių kultūros vertybių sankaupų.

Taigi kultūrinių vertybių apsaugos bei pačios kultūros sampratos idėjos plito ir plačioje visuomenėje. Kūrėsi N.Rericho vardu pavadintos draugijos. Baltijos šalyse, kaip ir kitose valstybėse, buvo įsteigtos N.Rericho draugijos. Lietuvoje tokia draugija buvo įkurta 1935 m. Lietuvos N.Rericho draugija įteikė Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai Memorandumą. Juo buvo prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad ji priimtų ir ratifikuotų Rericho Paktą. Memorandumą pasirašė žymiausi to meto kultūros, visuomenės, mokslo ir meno veikėjai – buvusios Lietuvos inteligentijos žiedas. Nors tolesnės eigos Memorandumas neturėjo, nes Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, nenorėjo pykdyti jau gana galingos hitlerinės Vokietijos, tačiau šis Memorandumas parodė to meto Lietuvos visuomenės kultūringumą, sąmoningumą ir drąsą.

Po Antrojo pasaulinio karo 1954 m. Paktą pasirašė 21 valstybės ir ratifikavo 10 valstybių, o 1968 m. jų buvo jau 59. Tokiu būdu N.Rericho akcentuoti doroviniai principai, skirti kultūrinio planetos paveldo apsaugai, tapo tarptautinės teisės normomis.

N.Rerichas, siūlydamas Taikos Vėliavos idėją, rašė: “Yra dalykų, be kurių įmanoma gyventi, ir yra dalykų, be kurių gyventi neįmanoma. Dabar be Taikos Vėliavos išgyventi nėra galimybės. Ji saugo KULTŪRĄ, o kultūra aprėpia visa tai, kuo gyvas žmogus: meną ir mokslą, religiją ir grožį…Vėliava saugo ir žmogiškuosius tarpusavio santykius, kviesdama palaikyti taiką žemėje ir geranoriškumą tarpusavyje.”

N.Rerichas tvirtai teigė: “Kultūra – tai Šviesos garbinimas, Kultūra – tai širdis.” Širdyje glūdi meilės esmė. Ar įmanoma šviesi kūryba be meilės? Šiandien pasaulyje tebesitęsianti krizė – tai užgesusių širdžių krizė. Todėl tebeskamba pagalbos šauksmas – SOS! Nesunku suvokti, jog norint palaikyti taiką, būtina nusiginkluoti. Nusiginkluoti reikia ir širdyje ir dvasioje. Todėl Taikos Vėliava – žmonijos brangakmenių saugotoja – primins, kas turi būti šventai saugoma.

N.Rericho gyvenimo draugė ir bendražygė – J.Rerich apie Taikos Vėliavą taip kalbėjo: “Pasaulio įvykiai padės kultūrai vystytis ir skleistis, nes tai bus paskutinis prieglobstis! Tai bus Naujojo Pasaulio slenkstis.(…) Savo esmėje kultūra yra evoliucija. Neigdami kultūrą, mes paneigiame evoliuciją ir pažeidžiame kosminį dėsnį. Suvokime, jog skleidžiasi vėliava, didingiausioji istorijoje. (…) Ji – Gelbėjimosi Ženklas! Žemė dreba. Energijos įkaitusios. Taikos Vėliava – Švyturys audroje.

Kultūra – tai Šviesos garbinimas Nikolajus Rerichas

Madona Oriflama, 1932 m